Istorinis pasivaikščiojimas Lukiškėse (lietuvių kalba)

Lukiškių kalėjimo kompleksas šiandien liudija, kad buvusi įkalinimo vieta visada turės simbolinį krūvį. Kaip istorinis tyrimo objektas, buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas kol kas sulaukė tik kelių išsamesnių tyrimų. Nenuostabu, juk daugiau nei prieš šimtą metų pastatytas Lukiškių kalėjimo kompleksas pats tapo istorija ir buvo uždarytas tik 2019 m. liepą.

Po 3 metų kapstymosi po istorijos archyvus, nesuskaičiuojamų valandų pokalbių su istorikais ir bandomųjų pasivaikščiojimų, turime rezultatą – ilgai lauktą ir vertingą istorinį pasivaikščiojimą Lukiškėse. Rinkome duomenis iš istorinių archyvų, knygų, straipsnių apie kiekvieną iš 115 metų Lukiškių kalėjimo laikotarpį. Kláusėm ir klaũsėm žmonių prisiminimų ir istorikų įžvalgų. Istorinis pasivaikščiojimas apima nuoseklų praeities vaizdinį pradedant nuo kalėjimo, kuris stovėjo dar prieš pastatant Lukiškių kalėjimą.

Žingsnis po žingsnio nusikelk į Lukiškių kalėjimo istoriją.
Šį pasivaikščiojimą parengė profesionali gidų ir istorikų komanda.

Tai kvietimas akis į akį susidurti su Lukiškių kalėjimo praeitimi, kurios dalimi buvo lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių ir kitų tautybių bei politinių pažiūrų nuteistieji. Vilniaus multikultūriškumas atsispindėjo ir tikėjime – į Lukiškių kalėjimo kompleksą buvo integruota stačiatikių cerkvė, katalikų koplyčia ir žydų maldos namai.

Lukiškių kalėjimas oficialiai veikė 115 metų ir per šį laiką „tarnavo” visiems režimams: carinei Rusijai, lenkmečiui, pirmajai Lietuvos Respublikai, nacių okupacijai, sovietinei okupacijai, nepriklausomai Lietuvai. Valdžia nuolat keitėsi, o kalėjimo, kaip reikėjo, taip reikėjo. Kompleksui daugiau nei šimtą metų veikiant kaip kalėjimui, būdavo visko tikrąja to žodžio prasme. Geriausiai tai liudija tikros ir jautrios žmonių istorijos.

„Mano daiktus peržiūrėjo uniformuota moteris. Nuogai neišrengė, šiek tiek paviršium perbraukė drabužius. Pravedė pro kiemą į tą…” „Atėmė iš mūsų pinigus, laikrodėlį, peiliuką (ketino paskui atiduoti) ir atidavė mus…” „Pakilome su palyda į trečiąjį aukštą metaliniais net skambančiais laiptais. Gruzino išvaizdos uniformuotas NKVD viršila…” Kaip skirtingais istorijos etapais Lukiškių kalėjimas „sutikdavo” ir „priimdavo” atvykusius?

Daugeliui į atmintį smarkiai įsirėžė kameros. Prisiminimuose rašoma: „6 žingsnių ilgio ir 3 pločio.” „Tik keturių žingsnių ilgumo.” „Daugybė 2 x 5 metro dydžio vienučių.” „Karcerio plotas buvo maždaug 2 x 4 metrai.” Kiek žmonių jose leisdavo savo dienas skirtingais laikotarpiais ir kaip?

Priminsime, kad Lukiškių kalėjime kalėjo garsūs žmonės - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška ir Vladas Mironas, Izraelio ministras pirmininkas Menachemas Beginas ir daug kitų istorinių asmenybių. Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo gydomas Lukiškių kalėjimo ligoninėje, o rašytoja ir „Lietuvos žinių” redaktorė Žemaitė Lukiškių kalėjime atliko 2 savaičių bausmę, kai cenzoriui nepatiko vieno autoriaus rašinys laikraštyje.

„Istorinių pasivaikščiojimų metu norime ne tik padėti lankytojams prisiminti praeities įvykius, bet ir reflektuoti jų poveikį šiandieninei visuomenei. Lukiškių kalėjimas simbolizuoja ne tik bausmių sistemą, bet ir sudėtingus laikotarpius Lietuvos istorijoje – okupacijas, politinį pasipriešinimą ir visuomenės virsmus. Tai istorija, pasakojanti ir atspindi žmonių likimus, politinius virsmus ir visuomenės kaitą. Kai vaikštai erdvėse, kur kažkada gyveno, kentėjo ir tikėjo žmonės, istorija tampa gyva”, – taip apie šiuos pasivaikščiojimus pasakoja mūsų profesionalų gidų komanda.

Istoriniame pasivaikščiojime po Lukiškių kalėjimą galite paliesti ir net užuosti jo istoriją. Sienos čia pasakoja labai daug. Kalbant apie sienas, Lukiškių kalėjimas yra suprojektuotas architekto G. Trambickio ir jo komandos taip, kad abiejuose korpusuose prižiūrėtojai akimis aprėptų kaip įmanoma daugiau kamerų. Kalėjimo architektūra yra atskira ir dar viena svarbi istorinių pasivaikščiojimų tema.

Ką apie istorinius pasivaikščiojimus sako istorikai ir ekspertai?

„Daugiabriaunę multikonfesinio ir daugiataučio Vilniaus (o gal ir valstybės) istoriją Lukiškių kalėjimas puikiai reprezentuoja. Tai savotiškas „kruvinųjų žemių” dramos mikrokosmosas. Tad ir šiandien tai neabejotina dialogo erdvė. Dialogo su praeitimi, dabartimi, o drauge ir su pačiu savimi”, – sako istorikas, gidas ir keliautojas Vladas Liepuonius.

„Istorinis pasivaikščiojimas po Lukiškių kalėjimo kompleksą akcentuoja visą kompleksišką šios vietos istoriją – caro laikus, skaudžius okupacinius laikotarpius ir galiausiai Lietuvos nepriklausomybę. Čia kalbama apie istorines asmenybes, net kalėjimo architektūros specifiką ir kalėjimo filosofinę prigimtį. Kalbėti apie šios vietos istoriją yra skaudu ir jautru, bet įmanoma bei reikalinga”, – po istorinio pasivaikščiojimo dalinosi Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė.

„Lukiškių kalėjimas, tai ne tik kalinių žargonas ir prižiūrėtojų prisiminimai. Atidarytos 1904 m. ir uždarytos 2019 m., Lukiškės yra visa XX amžiaus Vilniaus istorija. Labai įdomu, nors ir slogu yra tą istoriją patirti per represinės įstaigos prizmę. Džiaugiuosi, pavyko paruošti tokį pasivaikščiojimą. Net tie, kurie mano, kad yra išlandžioję visus kalėjimo užkaborius, nustebs atsidūrę tokiose vietose, kurių net neįsivaizdavo esant”, – teigia Vilniaus muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė

Pasivaikščiok po kalėjimą dieną, naktį arba rinkis šį naują istorinį formatą. Tai yra 3 skirtingos ir viena kitą papildančios patirtys mieste, kurių neįmanoma palyginti tarpusavyje.

Lukiškių kalėjimo objektai

Sakoma, kad užbaigus kalėjimo statybas, tai buvo vienas moderniausių pastatų visoje Rusijos imperijoje. Kad būtų galima apžiūrėti visą šios architektūros grožį, kalėjimo vadovas netgi siūlė pasivaikščiojimą po Lukiškių priemiestį. Mes šiandien kviečiame pasivaikščioti ne tik aplink kalėjimą, bet ir jame.

Lukiškių kalėjimo kompleksą sudaro administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas, bendrabučio pastatas, kalėjimo pastatas, kalėjimo-ligoninės pastatas, tvora ir kontrolinis perėjimo postas. Šis kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir turi nacionalinės kultūros vertybės statusą.

Dabar Lukiškių kalėjime vienu metu telpa sustojęs ir amžinai į priekį judantis laikas. Išlaikant 18 tūkst. kvadratinių metrų komplekso autentiką, čia vyksta pokytis, virsmas ir (ko)kūryba.

Lukiškių kalėjimas 2.0

Naują Lukiškių kalėjimo versiją jau dabar aplankė daugiau nei 1 milijonas žmonių. Ši konversija pažadino miestiečių ir menininkų dėmesį. Lukiškių kalėjimas 2.0 kuria kitą įvaizdį, pakeitė emociją ir turi naują prasmę. Lukiškių kalėjimas 2.0 nėra tik nauja ar geresnė kalėjimo versija. Tai gerokai daugiau.

Ši konversija yra vienas įdomiausių kultūros reiškinių Lietuvoje ir pasaulyje. Lukiškių kalėjimas šiandien yra miesto traukos centras, pilnas kultūros, muzikos, meno ir šviesių žmonių. Mūsų pasiūlytas konversijos formatas vienija 500+ kūrėjų ir rezidentų. Rezidentų bendruomenė Lukiškėse kuria gėrį ir juo dalinasi su miestiečiais. Taip istorinis paveldo objektas Vilniaus centre tapo muzikos, modernaus meno, kino ir kultūros generatoriumi. Kultūros čia labai daug, dėl to menininkai ir kūrybininkai nori čia kurti.

Ši vizija ir konceptas pritraukė Europos ir pasaulio dėmesį. Belieka toliau keisti požiūrį, mėgautis gražiu pokyčiu, įprasminti istoriją ir nepamiršti praeities.