50! Muzikinis filmas, skirtas choro ''Polifonija'' 50-mečiui

Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, minėdamas savo garbingą 50-ąjį jubiliejų, žengia į dar neištirtą meno teritoriją, sukurdamas inovatyvų tarpdisciplininį projektą, kuriame stebimosios dokumentikos nebylusis kinas susilieja su choro gyvai atliekama muzika. Kino režisierius Kristijonas Dirsė ir operatorius Jokūbas Miškinis, meistriškai manipuliuodami dokumentinės kinematografijos priemonėmis, estetiškai pateikia meninį tyrinėjimą, kuriame choro dainininkai – ne tik muzikos atlikėjų grupė. Filme kuriamas kiekvieno choristo portretas, stambiu planu išryškinamos jo kasdienybės detalės, kurios koncertų lankytojams paprastai nematomos.  

 

Projekto, kurį inicijavo choro „Polifonija“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Linas Balandis, meninę vertę sustiprina unikalus muzikos ir vizualumo derinys. Filmo garso takelis specialiai šiam filmui kuriamas jaunosios kartos lenkų kompozitorės Zuzannos Koziej. Jos muzikinė kompozicija – daugiasluoksnis garsinis peizažas, sujungiantis minimalistinius motyvus ir modernią harmoninę struktūrą, organiškai integruojamas į nebylųjį kinematografinį pasakojimą. Dar daugiau – garsinis ir vaizduojamasis audinys čia tampa interaktyvus: choras gyvai atliks naująją muzikos kompoziciją premjeros metu, scenografiškai sujungdamas vizualinius bei garsinius potyrius į performatyvią sintezę, kuria siekiama  išplėsti tradicines kino ir muzikos ribas.

 

Šiame projekte svarbus yra ne tik muzikos ir vaizdo, bet ir asmeninio bei kolektyvinio naratyvo susiliejimas. Filme naudojami tekstai – tai pačių choro narių refleksijos apie jų santykį su muzika ir choru „Polifonija“. Šios mintys buvo užrašytos prieš penkerius metus ir įamžintos fotoalbume, tačiau dabar jos tampa esminiu verbaliniu simboliu, kuris suteikia šiam kūriniui ypatingo intymumo. Tokiu būdu projekto struktūrinis karkasas primena retrospektyvinę refleksiją, kurioje choras atlieka ne tik muzikinį, bet ir semiotinį vaidmenį.

 

Filmo estetika – tai ne tik paprasta stebimoji dokumentika, bet ir giluminis vizualinis tyrimas, siekiantis užfiksuoti choro narių dvilypumą: tarp jų sceninio įvaizdžio ir privataus gyvenimo, kuriame jie virsta paprastais žmonėmis su savo pomėgiais, aistromis ir kasdiene buitimi. Operatorius Jokūbas Miškinis naudoja subtilias kinematografines priemones, kuriomis siekiama sukurti kontrastingą vizualinį naratyvą, atspindintį filmo herojų žemišką būtį ir jų  transformaciją, tampant iškilios meno kūrėjų bendruomenės dalimi.

 

Šis projektas – tai ne tik nauja ir maloni patirtis, bet ir kūrybos forma, reikalaujanti iš žiūrovo visapusiško dalyvavimo ir sąmoningumo. Tai vienas iš tų retų meno kūrinių, kuriais kviečiama patirti transcendenciją, peržengiant įprastas meno vartojimo ribas ir pereinant į aktyvų, emocinį bei intelektualų dialogą su kūriniu.

Lapkritį numatytos dvi premjeros:

 

Lapkričio 28 d. 19 val. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre.

 

Nepraleiskite šios ypatingos progos!

Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Daugiau informacijos www.polifonija.lt