VMT spektaklis | LyraS

 Dviejų dalių tragikomedija

„L. YRA S.“ (rež. Greta Štiormer, pjesės autorė Gabrielė Labanauskaitė) – tai šiuolaikinė poetiška V. Šekspyro „Karaliaus Lyro“ interpretacija, kurioje pagrindinis veikėjas rodomas ankstyvoje jaunystėje (18 metų). Nors atsižvelgiama į V. Šekspyro tragedijos istorijos ir siužeto niuansus, šis kūrinys yra bandymas pažvelgti į šiuolaikinio žmogaus tapatybės paieškas per kitokią prizmę – kai labiau pasitikima išore ir įvaizdžiu nei vidiniais orientyrais ir vertybėmis. Tai neįprastas ir naujoviškas klasikos interpretavimas, kuriame telpa ne tik klasikinė Šekspyro tragedija, bet ir šiuolaikinis jos turinio papildinys, inovatyvus dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės sprendimas pasukti žvilgsnį į Karaliaus Lyro jaunystę, per kurią atskleidžiamos šių dienų problemos. Jos parodomos per kartų skirtumų ir žmogaus asmenybės susidvejinimo konfliktą. Medžiaga išsiskiria kinematografiškumu, leidžiančiu dramą interpretuoti, pasitelkiant platų medijų lauką – veiksmą spręsti ne įprastu psichologizuotu būdu, o per medijų kaitą, žanrų maišymą – muzikos, videomedžiagos, vaidybos sintezę.

Spektaklyje parodoma Lyro priešistorė, spėjama, kodėl jis tapo toks, kokį mes jį pažįstame iš V. Šekspyro pjesės, – kodėl jis labiau pasitiki dalykų išore nei vidine esme? O gal tą nepasitikėjimo užtaisą jis turėjo nuo pat pradžių...

Labai svarbi čia ir detektyvo linija – pagrindinė intriga slypi žmogžudystėje, mėginama išsiaiškinti, kas gi yra žudikas. G. Labanauskaitės interpretacijoje būtent tuomet Lyras tampa toks, kokį mes jį pažįstame iš V. Šekspyro pjesės. Merlina išpranašauja istoriją, ir ši nejučia ima pildytis...

Pasak režisierės, svarbiausios čia – dvi temos: pirmiausia – toksiško vyriškumo tema. Lyrui nuo mažens diegiama, koks vyras jis turi būti: šaudyk ir gaudyk, turėk patelę, susilauk vaikų... Tačiau jo prigimtis visiškai kita, ir tenka įveikti nemažai iššūkių, kovojant su tapatybės ir savo vietos karalystėje paieškomis.  

O svarbiausioji čia yra nemeilės sau ir auklėjimo per nemeilę tema. „Man atrodė svarbu pabrėžti, kad nemeilė šeimoje vėliau perkeliama į aplinką, plečiasi lyg koks užkratas ar nuodai, tos nemeilės daugėja, o kartu su ja – ir neišvengiamų tragedijų“, – sako rež. G. Štiormer.

Dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės teigimu, jai buvo įdomu sužinoti, kaip Viljamo Šekspyro „Lyras“, patikėjęs savo dukrų žodžiais apie meilę ausimis, o ne širdimi, būtų šiais laikais. Gal todėl ne tik pjesėje, bet ir spektaklyje bus ypatingai svarbi muzika ir muzikalumas – žodžiams, jausmams, potekstėms.

„Pjesės pavadinimas „L. YRA S.“ – tai savotiškas žodžių žaismas, paslaptis, kurios prasmė bus atskleista apsilankius spektaklyje“, – šypsosi dramaturgė.

*

„L. YRA S.“ – tai V. Šekspyro „Karaliaus Lyro“ interpretacija, sukurta dramaturgės moters, ypatingai jautriai rašančios socialinėmis temomis. Šekspyro tekstas pjesėje „L. YRA S.“ Gabrielės Labanauskaitės rankose tampa tekstinės idėjos žaidimo lauku.

Perskaičiusi šią G. Labanauskaitės interpretaciją, matau šviežią dramaturginę mintį, kuri tiksliai atskleidžia ir papildo vieną ryškiausių pasaulyje – Karaliaus Lyro – tragediją, tačiau nuo jos nuima sunkį ir leidžia į ją pažvelgti šiuolaikinio žmogaus akimis.

Rež. Greta Štiormer

*

Rež. Gretos Štiormer eskizas pagal Gabrielės Labanauskaitės pjesę „L. YRA S.“ Tapo 2022 m. VVMT organizuojamo konkurso „DramaTest“ nugalėtoju.

*

Apie režisierę

Greta Štiormer – teatro režisierė, tarpdisciplininio meno kūrėja. Kaune mokėsi klasikinio fortepijono ir muzikos teorijos, o vėliau įgijo teatro režisūros bakalauro specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (rež. E. Nekrošiaus kursas). Šiuo metu studijuoja skulptūros studijų magistrą Vilniaus dailės akademijoje. Kaip kūrėja G. Štiormer domisi muzikos ir teatro sinteze, tarpdiscipliniškumu teatre ir performanso menu. Savo spektaklius ir performatyvius kūrinius yra pristačiusi Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, „Meno forto“ scenose. Naujausias darbas – spektaklis „L. YRA S.“ pagal dramaturgės G. Labanauskaitės pjesę Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre. Šio spektaklio eskizas 2022 m. buvo pristatytas „DramaTest“ konkurse ir tapo nugalėtoju.

Apie dramaturgę

Gabrielė Labanauskaitė – dramaturgė, rašytoja, akademikė. Nuo 2005 m. rašanti Lietuvos bei užsienio teatro ir operos scenai, kurianti scenarijus kino filmams, iš viso jau yra parašiusi kone tris dešimtis kūrinių teatro scenai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje G. Labanauskaitė dėsto dramaturgijos ir kūrybinio rašymo disciplinas, kaip docentė ji domisi naratyvų konstravimo principais, jų tyrinėjimą atskleidė savo mokslo monografijoje „Dramatika“ (2017). 2022 m. pasirodė Gabrielės Labanauskaitės pjesių rinkinys „Dramos“ lietuvių ir anglų kalbomis.

G. Labanauskaitė, kartu su kūrybine komanda, yra ne vieno „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė. Na, o 2022 m. vykusio Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso nugalėtoju tapo Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklio „Tinder Dates“ eskizas (rež. G. Tuminaitė ir S. Žyrkovas (Ukraina) pagal G. Labanauskaitės pjesę.

www.galdrama.lt

KŪRYBINĖ GRUPĖ:

Režisierė – Greta Štiormer

Pjesės autorė – Gabrielė Labanauskaitė

Kompozitorė – Jūra Elena Šedytė

Scenografė – Aistė Marija Stankevičiūtė

Kostiumų dailininkė – Valdemara Jasulaitytė

Choreografė, judesio koordinatorė – Gintarė Šmigelskytė

Šviesų dailininkas – Povilas Laurinaitis

Videomenininkas – Ignas Pavliukevičius

Teksto dizaineris – Dovydas Černiauskas

VAIDINA:

Princas Lyras – Matas Sigliukas

Sagas – Vainius Sodeika

Merlina – Larisa Kalpokaitė

Hercogaitė Liza – Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva

Lyro motina – karalienė Neronė – Eglė Mikulionytė

Lyro tėvas – karalius Konas – Mindaugas Capas

Lyro apsauginis Seržas – Tomas Stirna

Patarėjas Lukrecijus – Pijus Ganusauskas

Damos, liudininkai: Gintarė Šmigelskytė, Larisa Kalpokaitė, dainininkas Vaidas Bartušas (kontratenoras)

Premjera – 2023 m. kovo 15 d.

Trukmė – 3 val.