LNDT | Ingmar Bergman. SCENOS IŠ VEDYBINIO GYVENIMO, rež.Vytautas RUMŠAS
K 2024-12-12 19:00 - K 2025-02-27 22:00
9.80 - 35.00
Inscenizacijos autorius ir režisierius — Vytautas RUMŠAS
Dailininkė — Virginija IDZELYTĖ
Muziką pritaikė — Antanas KUČINSKAS
Šviesos dailininkas — Aistis BYLA
Režisieriaus asistentė — Regina GARUOLYTĖ
Vaidina:
Johanas, psichotechnikos instituto profesorius — Povilas BUDRYS
Marianė, Johano žmona, skyrybų advokatė — Adrija ČEPAITĖ
Peteris, šeimos draugas — Salvijus TREPULIS
Katarina, Peterio žmona — Toma VAŠKEVIČIŪTĖ, Dalia MICHELEVIČIŪTĖ
Ema, Johano kolegė, Marianės bendraklasė, korespondentė — Jurga KALVAITYTĖ
Jakobi, pacientė — Vesta GRABŠTAITĖ, Birutė MAR
Marianės motina — Dalia STORYK
Autoriaus tekstą skaito — Juozas BUDRAITIS
Ingmaras Bergmanas: „Tik jausdami vienas kitą, mes jaučiamės gyvi, net jei sukeliam vienas kitam skausmą.“
„Smagu, kad viskas dar pusiau su velniu baigėsi. Man prireikė trijų mėnesių, kad parašyčiau šį opusą ir dar gerokos gyvenimo atkarpos, kol visą tai patyriau. Rašydamas apie tuodu žmones, gvildendamas jų bėdą, aš savotiškai prisirišau prie jų. Jie gana prieštaringi, kartais bauginančiai vaikiški, o kartais pakankamai subrendę. Jie čia prišnekėjo ir nesąmonių, tačiau pasakė ir šį tą išmintingą. Jie nugandę, patenkinti, egoistai, kvaili, mieli, protingi, besiaukojantys, atsidavę, pikti, švelnūs, sentimentalūs, nepakenčiami ir verti meilės. Visa tai kartu. Taigi pažiūrėkime, kaip ten viskas dėjosi.“
„Jaunystėje mane mirtis gąsdino. Dabar aš suprantu, gyvenimas – tai tik šviesa, kuri vieną kartą užges ir dėl to nereikia kelti triukšmo.“
Fario sala, 1972 m. gegužės 28 d.
Kūrinys pristatomas suderinus su agentūra Josef Weinberger Limited (Londonas)
Renginiai
Paieška nedavė rezultatų