Skaityti daugiau
KYIV GRAND BALLET «Gulbių Ežeras»
2025 metų vasarį KYIV GRAND BALLET vėl pristatys Lietuvoje nemirtingą P. I. Čaikovskio šedevrą – „Gulbių ežeras“. Šis baletas, pelnytai laikomas vienu garsiausių, dažniausiai atliekamų ir, daugelio nuomone, gražiausiu pasaulinio baleto meno kūriniu, ir toliau pavergia žiūrovų širdis nuo pat jo premjeros 1877 metais.Didžiausi gruodžio renginiai: Donatas Montvydas, Justinas Jarutis, „Mokinukės“ ir „Eurovizijos“ nugalėtojas
Paskutinis metų mėnuo išsiskirs gausybe didžiulių Lietuvos atlikėjų areninių šou. Donatas Montvydas ir Justinas Jarutis kvies į grandiozinius koncertus, turą surengs legendinės „Mokinukės“, o grupė „SEL“ sieks naujo rekordo.MMLAB pristato spektaklį apie ligą ir išgyvenimą
Gruodžio 13 ir 14 d. Menų spaustuvės Juodojoje salėje bus pristatyta antroji Meno ir mokslo laboratorijos (MMLAB) sezono premjera „Still life“. Drauge su Bristolio teatro kompanija „Mechanimal“ kuriamas eksperimentinis spektaklis nagrinėja, kaip žmogaus kūnas, susidūręs su mirtimi, vėl atranda gyvybės pulsą.Režisierius Aleksandr Špilevoj: „Kai esame nelaimingi, mes bėgame ne kažkur, o nuo kažko“
Lapkritį Valstybiniame Šiaulių dramos teatre įvyko premjera „Migla“. Pokalbyje su premjeros režisieriumi ir pjesės autoriumi Aleksandru Špilevojumi kviečiame skaityti apie tai, kas įkvėpė parašyti pjesę bei kokie santykiai kūrėją sieja su dramaturgija, archetipais ir praeitimi.10 valstybių vienijantis tarptautinis projektas „SPARSE Plius“ keičia Lietuvos regionų kultūrinį gyvenimą
Profesionalųjį meną atvežti ten, kur jo trūksta – tokį tikslą kelia tarptautinis projektas „SPARSE Plius“, apimantis net 10 Europos valstybių. Lietuvoje projektą įgyvendina asociacija „Žuvies akis“, o jo veiklos jau keletą metų praturtina mažų miestelių regionuose kultūrinį gyvenimą.''Jaunimo linijos'' gero darbo kuponas
"Jaunimo linijos" gero darbo dovanų kuponas – tai prasminga dovana, kuri keičia gyvenimus.Kalėdas teatras pasitinka su nepaprasto grožio istorija mažiesiems žiūrovams
Kalėdos – stebuklų ir dovanų metas. Šiais metais Valstybinis Šiaulių dramos teatras mažiesiems žiūrovams dovanoja nuostabaus grožio pasakojimą apie porcelianinį triušį. Spektaklį pagal visame pasaulyje populiarų amerikiečių autorės Kate DiCamillo romaną „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ kuria jauna režisierė Milda Mičiulytė.Tomas Dirgėla knygų herojus perkėlė į miuziklą: drebėjo kojos ir šypsena
Populiarusis rašytojas Tomas Dirgėla vėl stebina savo skaitytojus – perkėlė savo knygų herojus į muzikinio teatro sceną, kur pats pasirodė su profesionaliais aktoriais. Vaikų pamilti veikėjai gyvai pirmą kartą su skaitytojais susitiko Ukmergėje, kur garsiomis ovacijomis sutiko miuziklo visai šeimai „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“ premjerą.LEGENDINIAM LIETUVOS TEATRO SPEKTAKLIUI „NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“ – 30 METŲ
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre lapkričio 5 d. buvo paminėta režisieriaus Rimo Tumino spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ premjera, ta proga VMT įvyko parodos atidarymas skirtas spektaklio 30-mečiui. Į Lietuvos teatro aukso fondą įtraukto kūrinio premjera įvyko 1994 m. lapkričio 4 d. tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame teatre, kuriame glaudėsi vietos dar neturėjusi Mažojo teatro trupė.Muzikinis spektaklis ''Ledo širdis. Nauja istorija''
Jei jūs ir jūsų vaikai žiūrėjote itin populiarų animacinį filmuką „Ledo širdis“ („Frozen“), pagrindiniai spektaklio veikėjai jums bus pažįstami, tačiau siužetas sužavės naujais, netikėtais vingiais. Na, o jei nematėte animacinio filmo, tiesiog pirkite bilietus į spektaklį ir mėgaukitės - puiki nuotaika ir daug įspūdžių jums ir jūsų vaikams garantuoti!Mantas Jankavičius po 12 metų pertraukos teatro scenoje: tai meilės istorija, kuria galima patikėti
Ketvirtadienio vakarą Ukmergėje žiūrovai rinkosi į Dainiaus Kazlausko režisuoto spektaklio „Dviese ant stogo“ premjerą – čia, po 12 metų pertraukos, į teatro sceną sugrįžo aktorius ir dainininkas Mantas Jankavičius.Superherojai gelbsti Kalėdas
Pirmą kartą Klaipėdoje muzikaliausias, linksmiausias ir labiausiai jaudinantis spektaklis vaikams ir visai šeimai - „Superherojai gelbsti Kalėdas“!Jurijus Smoriginas: iš pasakų neišaugama – jos auga kartu su mumis
Gruodžio mėnesį Lietuvos publikai bus pristatytas naujausias Jurijaus Smorigino režisuotas kūrinys – muzikinis spektaklis visiems „Riešutėliai Pelenei“, kuriame maestro kuria ne tik choreografiją, bet ir Šokių mokytojo vaidmenį. Šiuo metu Italijoje viešintis J. Smoriginas mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie naująjį spektaklį ir savo aistrą kūrybai.Naujametinė komedija „Likimo ironija, arba po pirties“
Jūsų laukia ryškus pasirodymas su humoro natomis, lengva melancholija ir, žinoma, romantika, kuria taip malonu dalintis su artimiausiais žmonėmis. Ši jaudinanti ir komiška istorija apie atsitiktinius susitikimus, meilę ir likimą jau seniai yra neatsiejama Naujųjų metų tradicijų dalis.ŠVENTINIS SPEKTAKLIS I IŠMINTINGASIS BESMEGENIS
Per Kalėdas nutinka patys netikėčiausi dalykai. Netikite? Tuomet jums būtinai reikia išgirsti istoriją apie nepaprastus aštuonmečio Sauliaus ir Sniego Senio nuotykius šventinę žiemos naktį!Spektaklis vaikams ''Misija - Kalėdos''
„SOS SOS! Girdite elitinio elfų būrio pagalbos šauksmą. Viso pasaulio Kalėdoms iškilo reali grėsmė išnykti! Nedelsiant reikalinga visų žmonių, pasaulio vaikų pagalba ypatingo slaptumo misijai. Junkis prie misijos „Kalėdos“ ir padėk išgelbėti viso pasaulio Kalėdas!“ (Pirmojo elfų būrio vadas).Baletas KITAS PASAULIS Pagal Depeche Mode muziką
Baltijos baleto teatro (BBT) 15-to sezono jubiliejinio spektaklio KITAS PASAULIS pagal Depeche Mode muziką sensacija sostinėje! Vienas žinomiausių japonų rašytojų pasaulyje ir grupė, kurios dainas žmonės moka atmintinai, susitinka vienoje scenoje. Baletą „Kitas pasaulis“ įkvėpė tiek virš 40 metų anšlaginius koncertus visame pasaulyje rengiantys depešai, tiek dešimtmečiu jaunesnis Haruki Murakami romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“.„Pranašystė“ Jaunimo teatre: ačiū Handkei
Jaunimo teatre reziduojantis jauniausios kartos režisierius Justinas Vinciūnas pasiūlė beprotišką idėją – parengti Peterio Handkės avangardinės pjesės „Pranašystė“ skaitymą su vyriausios kartos teatro aktoriais Algirdu Latėnu, Vidu Petkevičium, Sauliumi Sipaičiu, Gediminu Storpirščiu. Šį pavasarį įvykęs pjesės skaitymas tapo tikru atradimu. Po ilgos pertraukos susitikę Jaunimo teatro senbuviai lyg patyrę džiazo muzikantai „sugrojo“ dar jauno Handkes sukurtą „Pranašystę“ taip, kad ji suskambėjo it biblinė metafora, ir kartu – žaisminga, autoironiška odė kasdienybei bei absurdiškai dabarčiai. Iš ano pjesės skaitymo gimsta spektaklis – kaip skirtingų kartų menininkų dialogas. Už jo inspiraciją visi kartu sako: ačiū Handkei…Mantas Jankavičius pristato dainą „Dviese ant stogo“, parašytą netrukus pasirodysiančiam spektakliui
Aktorius ir dainininkas Mantas Jankavičius grįžta su nauja daina ir elegantišku jos vaizdo klipu – kūrinys „Dviese ant stogo“ nuo spalio pabaigos skambės naujame Dainiaus Kazlausko režisuotame spektaklyje tokiu pačiu pavadinimu, kuris bus rodomas visoje Lietuvoje.Spektaklis "Kiti" (rež. Darius Gumauskas) pagal garsiausią pasaulio egzistencialistą J.P. Sartrą – drama, virstanti absurdo komedija!
Įsivaizduokime: keturi žmonės, tokie skirtingi, jog gyvenime net nebandytų susipažinti, papuola į vieną kambarį, iš kurio, panašu, jau neišeis. Ši paradoksali situacija, kurioje turėtų įvykti kiekvieno iš veikėjų sąžinės revizija, yra sunkiai įmanoma, kai tuo pat metu į tave žiūri kiti trys – su savo pretenzijomis į tavo mintis ir į tai, ką tu turėtum veikti amžinybėje. Kuo ilgiau jie negali išeiti iš kambario, tuo labiau atsiskleidžia tai, koks žmogus vis dėlto menkas ir absurdiškai juokingas.VIENA KOJA HOLLYWOODE
Debiutinėje aktoriaus Manto Vaitiekūno pjesėje „VIENA KOJA HOLIVUDE“ vaizduojama specifinė, bet kartu ir universali situacija – aktorių atranka į siaubo filmą. Į peržiūrų kambarį, vienas po kito ateina vis nauji aktoriai su tikslu tapti kino žvaigždėmis.Edo Sheerano ir didžiųjų renginių įtaka Lietuvos ekonomikai
Pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių koncertai ir išskirtiniai sporto renginiai į Lietuvą pritraukia tūkstančius užsienio turistų bei skatina judėjimą šalies viduje. Artimiausias toks renginys – Edo Sheerano koncertas Kaune šią savaitę. Panagrinėkime, kokią įtaką renginių turizmas turi mūsų šalies ekonomikai?20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“
Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.
Kompozitorius siunčia linkėjimus šio kūrinio gerbėjams bei tikina, kad ilgas operos gyvavimas scenoje bei neblėstanti publikos meilė – jam pati gražiausia gimtadienio dovana. „Kai Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvietė į lapkričio 4-osios spektaklį „Paryžiaus katedra“ skirtą mano jubiliejui - labai apsidžiaugiau. Parašiau socialinio tinklo paskyroje: „ačiū draugams iš Lietuvos“. Kiekvienam autoriui labai malonu, kad jo kūriniai rašomi ne dūlėjimui stalčiuose, o yra atliekami ir mėgiami publikos. Antraip kam muziką rašyti? Gerai suprantu, kad kūriniui sulaukti sėkmės kitoje šalyje sunkiau nei ten, kur jis buvo sukurtas. Dažnai operos dainuojamos originalo kalba, o kalbamieji intarpai atliekami – tos šalies, kurioje ji skamba, kalba. Tai apsunkina ne tik atlikimą, bet ir klausymą. Džiaugiuosi, kad KVMT „Paryžiaus katedrą“ išvertė į lietuvių kalbą, o tai ją tik priartino prie publikos. Lietuva ir Latvija – giminingos tautos, viena kitą gerai jaučiančios sielos“,- sako kompozitorius.
Zigmars Liepiņš pasakojo neseniai savo jubiliejų atšventęs Latvijos nacionalinėje operoje įspūdingu gala koncertu, kur nuskambėjo trys jo sukurti kūriniai: siuita (išaugusi iš kino serialui sukurtos muzikos), koncertas smuikui ir ištrauka iš liturginių mišių, kurias parašė visai neseniai. „Operas sudėtinga rašyti, nes nerandu gerų libretų ar siužetų, kurie galėtų tapti operomis. „Paryžiaus katedrosׅ“ sėkmė – būtent jo pasakojama istorija, kuri paliečia klausytojų širdis. Latvijoje ši opera atlikta daugybę kartu, o kitais metais jos koncertinis variantas atgims Liepojoje. Kvazimodo ir Esmeraldos – meilės istorija amžina ir ji visada domins bei jaudins žmones... Nėra jai abejingų. Žmonės šiuos herojus myli. Kitų tokių lengvai nerasi“,- juokiasi kompozitorius. „Žiūrovams besiruošiantiems išgirsti operą „Paryžiaus katedra“ lapkričio 4 dieną linkiu romantiško nusiteikimo, o operos gale būtinai paverkti kartu su pagrindiniais herojais arba pajusti katarsį. Juk sakoma, kad ašaros nuskaidrina sielas, o gyvenimas tampa mielesnis. Geros sveikatos ir ištvermės! Mūsų šiandienos gyvenimas sudėtingas, tad jų prireiks...“,- sako maestro.
Latvių kompozitorius Zigmars Liepiņš (g. 1952) – vienas ryškiausių šiuolaikinių Latvijos menininkų, populiarumu savo šalyje ir už jos ribų galėtų varžytis nebent su savo tėvynainiu Raimondu Paulu. Gimęs Liepojoje, ten jis pradėjo ir savo muzikinę karjerą – grojo grupėje, kūrė dainas, kurios buvo puikiai vertinamos. 9-ojo dešimtmečio pradžioje kompozitorių patraukė teatras. 1984–1985 metais jis parašė pirmąją roko operą, o 1997-aisiais – „Paryžiaus katedrą“ pagal Viktoro Hugo romaną. V. Hugo „Paryžiaus katedra“ domino ne vieną kompozitorių, bet visi jie savo kūrinius vadino „Esmeralda“, o Z. Liepinš drąsiai – „Paryžiaus katedra“. Opera sulaukė didžiulio pasisekimo, visi spektakliai – anšlaginiai. Žiūrovų mylima ir 2005 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta opera „Paryžiaus katedra“.
Už vienos iš populiariausių kompozitoriaus veikalų - „Paryžiaus katedra“- sukūrimą kompozitorius pelnytai įvertintas Didžiuoju Latvijos muzikos prizu ir Latvijos trijų žvaigždžių ordinu.
„Paryžiaus katedra“ - tai istorija apie meilės ir aistros draskomą jaunos čigonės Esmeraldos širdį, apie blogio ir gėrio kovą, apie rūpestį ir atsidavimą, puikybės ir dorovės akistatą. Esmeraldos likimas tragiškas, tačiau kuprotas varpininkas Kvazimodas nusprendžia ją mylėti amžinai...
Lapkričio 4 dieną „Paryžiaus katedra“ nustebins keturiais debiutais: Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė pirmą kartą taps Esmeralda, Valdas Kazlauskas – Frolu, Gabrielė Kuzmickaitė – Flerdelise, Aurimas Raulinavičius – Kopenoliu, teismo antstoliu. Nelaimingos meilės istoriją scenoje pasakos: Kvazimodas – Deivydas Norvilas, Febas – Mindaugas Rojus, Grenguaras – Kęstutis Nevulis, Giudulė – Loreta Ramelienė, Klopenas - Vilius Trakys ir kiti. Išgirsite Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), simfoninį orkestrą vadovaujamą dirigento Giedriaus Vaznio.
„Tai pati gražiausia kada nors parašyta meilės istorija. „Paryžiaus katedra“ pasiekė visus įmanomus muzikinio kūrinio atlikimo rekordus Lietuvoje ir Europoje. Kiekvieną kartą čia dainuodamas jaučiuosi kaip pirmą kartą – vėl ir vėl iš naujo išgyvenu...“, – sako Kvazimodo partijos atlikėjas Deivydas Norvilas. Klaipėdoje ši opera taip pat rekordininkė – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare ji gyvuoja 17-tą sezoną.
Beje, 2013 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre buvo pastatyta ir Z. Liepinš muzikinė drama „Adata“, kurią Muzikinio teatro statytojų komanda 2007 m. statė ir Latvijoje. „Adata“ su milžinišku pasisekimu nuskambėjo Rygos nacionaliniame teatre. Už šį kūrinį, kuris Latvijoje buvo vadinamas roko opera, kompozitorius Z. Liepinš pelnė prestižinį Latvijos „Metų muzikos autoriaus“ apdovanojimą. Prie tokio įvertinimo, pasak paties kūrinio autoriaus, žymiai prisidėjo spektaklio statytojai – režisierius Ramūnas Kaubrys, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis ir kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė.
KVMT inf.
Kompozitorius siunčia linkėjimus šio kūrinio gerbėjams bei tikina, kad ilgas operos gyvavimas scenoje bei neblėstanti publikos meilė – jam pati gražiausia gimtadienio dovana. „Kai Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvietė į lapkričio 4-osios spektaklį „Paryžiaus katedra“ skirtą mano jubiliejui - labai apsidžiaugiau. Parašiau socialinio tinklo paskyroje: „ačiū draugams iš Lietuvos“. Kiekvienam autoriui labai malonu, kad jo kūriniai rašomi ne dūlėjimui stalčiuose, o yra atliekami ir mėgiami publikos. Antraip kam muziką rašyti? Gerai suprantu, kad kūriniui sulaukti sėkmės kitoje šalyje sunkiau nei ten, kur jis buvo sukurtas. Dažnai operos dainuojamos originalo kalba, o kalbamieji intarpai atliekami – tos šalies, kurioje ji skamba, kalba. Tai apsunkina ne tik atlikimą, bet ir klausymą. Džiaugiuosi, kad KVMT „Paryžiaus katedrą“ išvertė į lietuvių kalbą, o tai ją tik priartino prie publikos. Lietuva ir Latvija – giminingos tautos, viena kitą gerai jaučiančios sielos“,- sako kompozitorius.
Zigmars Liepiņš pasakojo neseniai savo jubiliejų atšventęs Latvijos nacionalinėje operoje įspūdingu gala koncertu, kur nuskambėjo trys jo sukurti kūriniai: siuita (išaugusi iš kino serialui sukurtos muzikos), koncertas smuikui ir ištrauka iš liturginių mišių, kurias parašė visai neseniai. „Operas sudėtinga rašyti, nes nerandu gerų libretų ar siužetų, kurie galėtų tapti operomis. „Paryžiaus katedrosׅ“ sėkmė – būtent jo pasakojama istorija, kuri paliečia klausytojų širdis. Latvijoje ši opera atlikta daugybę kartu, o kitais metais jos koncertinis variantas atgims Liepojoje. Kvazimodo ir Esmeraldos – meilės istorija amžina ir ji visada domins bei jaudins žmones... Nėra jai abejingų. Žmonės šiuos herojus myli. Kitų tokių lengvai nerasi“,- juokiasi kompozitorius. „Žiūrovams besiruošiantiems išgirsti operą „Paryžiaus katedra“ lapkričio 4 dieną linkiu romantiško nusiteikimo, o operos gale būtinai paverkti kartu su pagrindiniais herojais arba pajusti katarsį. Juk sakoma, kad ašaros nuskaidrina sielas, o gyvenimas tampa mielesnis. Geros sveikatos ir ištvermės! Mūsų šiandienos gyvenimas sudėtingas, tad jų prireiks...“,- sako maestro.
Latvių kompozitorius Zigmars Liepiņš (g. 1952) – vienas ryškiausių šiuolaikinių Latvijos menininkų, populiarumu savo šalyje ir už jos ribų galėtų varžytis nebent su savo tėvynainiu Raimondu Paulu. Gimęs Liepojoje, ten jis pradėjo ir savo muzikinę karjerą – grojo grupėje, kūrė dainas, kurios buvo puikiai vertinamos. 9-ojo dešimtmečio pradžioje kompozitorių patraukė teatras. 1984–1985 metais jis parašė pirmąją roko operą, o 1997-aisiais – „Paryžiaus katedrą“ pagal Viktoro Hugo romaną. V. Hugo „Paryžiaus katedra“ domino ne vieną kompozitorių, bet visi jie savo kūrinius vadino „Esmeralda“, o Z. Liepinš drąsiai – „Paryžiaus katedra“. Opera sulaukė didžiulio pasisekimo, visi spektakliai – anšlaginiai. Žiūrovų mylima ir 2005 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta opera „Paryžiaus katedra“.
Už vienos iš populiariausių kompozitoriaus veikalų - „Paryžiaus katedra“- sukūrimą kompozitorius pelnytai įvertintas Didžiuoju Latvijos muzikos prizu ir Latvijos trijų žvaigždžių ordinu.
„Paryžiaus katedra“ - tai istorija apie meilės ir aistros draskomą jaunos čigonės Esmeraldos širdį, apie blogio ir gėrio kovą, apie rūpestį ir atsidavimą, puikybės ir dorovės akistatą. Esmeraldos likimas tragiškas, tačiau kuprotas varpininkas Kvazimodas nusprendžia ją mylėti amžinai...
Lapkričio 4 dieną „Paryžiaus katedra“ nustebins keturiais debiutais: Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė pirmą kartą taps Esmeralda, Valdas Kazlauskas – Frolu, Gabrielė Kuzmickaitė – Flerdelise, Aurimas Raulinavičius – Kopenoliu, teismo antstoliu. Nelaimingos meilės istoriją scenoje pasakos: Kvazimodas – Deivydas Norvilas, Febas – Mindaugas Rojus, Grenguaras – Kęstutis Nevulis, Giudulė – Loreta Ramelienė, Klopenas - Vilius Trakys ir kiti. Išgirsite Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), simfoninį orkestrą vadovaujamą dirigento Giedriaus Vaznio.
„Tai pati gražiausia kada nors parašyta meilės istorija. „Paryžiaus katedra“ pasiekė visus įmanomus muzikinio kūrinio atlikimo rekordus Lietuvoje ir Europoje. Kiekvieną kartą čia dainuodamas jaučiuosi kaip pirmą kartą – vėl ir vėl iš naujo išgyvenu...“, – sako Kvazimodo partijos atlikėjas Deivydas Norvilas. Klaipėdoje ši opera taip pat rekordininkė – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare ji gyvuoja 17-tą sezoną.
Beje, 2013 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre buvo pastatyta ir Z. Liepinš muzikinė drama „Adata“, kurią Muzikinio teatro statytojų komanda 2007 m. statė ir Latvijoje. „Adata“ su milžinišku pasisekimu nuskambėjo Rygos nacionaliniame teatre. Už šį kūrinį, kuris Latvijoje buvo vadinamas roko opera, kompozitorius Z. Liepinš pelnė prestižinį Latvijos „Metų muzikos autoriaus“ apdovanojimą. Prie tokio įvertinimo, pasak paties kūrinio autoriaus, žymiai prisidėjo spektaklio statytojai – režisierius Ramūnas Kaubrys, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis ir kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė.
KVMT inf.
Paieška nedavė rezultatų