Skaityti daugiau
Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Premjerai besiruošiantis Rimas Sakalauskas – apie dukrą, darbą su broliu ir dirbtinį intelektą
„Reikėtų nerimauti ne dėl dirbtinio intelekto, o dėl žmonių, kurie mokės juo naudotis“, – sako videomenininkas Rimas Sakalauskas, šią technologiją pasitelkęs kuriant pirmąjį Baltijos šalyse miuziklą „Mažasis Princas“. Atvirame interviu kūrėjas pasidalino naujo projekto užkulisiais, papasakojo apie dukros meilę scenai bei atskleidė, kaip sekasi dirbti su broliu Jonu.Gatvės teatro spektaklis ''Beton, beton I love you''
Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Atviras interviu su Sakalu Uždaviniu – apie vaikystę, baimes, aviaciją ir naują premjerą
„Esu geras pavyzdys, kaip nedaryti“, – sako Lietuvos kino ir teatro aktorius Sakalas Uždavinys, šiuo metu besiruošiantis naujo sklandymo sezono startui ir pirmojo Baltijos šalyse miuziklo „Mažasis Princas“ premjerai, kurioje taip pat įkūnys Pilotą. Atvirame interviu aktorius papasakojo apie vaikystę, meilę aviacijai, vidines baimes, naująjį vaidmenį ir sėkmingos literatūros paslaptis.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Įdomiausi balandžio renginiai: Džordana Butkutė, britų legenda Rodas Stewartas ir „Delfinų“ sugrįžimas
Balandį Lietuvoje mėgausimės renginių gausa. Kauną drebins britų legenda Rodas Stewartas, Džordana Butkutė ir po 20-ies metų grįžtantys „Delfinai“, o Vilniuje pasirodys JAV muzikos superžvaigždė Alecas Benjaminas.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Judesio ir dramos spektaklis ''Mėlyni pelenai''
Judesio ir dramos spektaklio „Mėlyni pelenai“ siužetas grįstas Holokaustą patyrusios olandų laikrodininkės, rašytojos Corrie ten Bom autobiografija.Broliai Sakalauskai pristato pirmą Lietuvoje „Mažojo princo“ miuziklą
Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai pažįstami broliai Jonas ir Rimas Sakalauskai balandžio 27 dieną Vilniuje pristatys Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėptą miuziklą „Mažasis princas“, kuriame žinomi atlikėjai pasirodys su savo atžalomis, o tarp jų išvysime ir Jono vaikus Vakarę bei Dobilą.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.
„To meto išsišokėlė, unikali savo vidine laisve, drąsa mylėti ir išsiskirti iš kitų. Nustebsite, kokia ji nuostabi, nesustabdoma ir nepriklausoma“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. Jau greitai šokio spektaklis papasakos po oria, išdidžia laikysena ir visada galvą dengiančia skara kunkuliavusias rašytojos aistras bei nepaprastą geismą žinioms, gyvenimui, menui ir vyrams. Sujungiant biografiją ir kūrybos motyvus, bus apmąstoma scenoje iki šiol menkai tepristatyta rašytojos pusė, savyje slepianti daugeliui kūrėjų neįmintas paslaptis, taip griaunant ir nusistovėjusį, šiek tiek nepelnytai vaizduojamą „bobutės“ su skarele ant vieno lito kupiūros įvaizdį.
Po skara – nevaržoma kūryba ir aistra
„Žemaitė visų pirma yra žmogus, kuris ne tik klausėsi savo vidinio balso, bet ir turėjo pakankamai drąsos juo vadovautis. Galima labai daug analizuoti jos biografiją ar žmonių, buvusių šalia jos, kurie galbūt padarė įtaką, bet ši spekuliacija nesvarbu. Visi norintys sužinoti apie Žemaitę nesunkiai tai atliks keliais spustelėjimais kompiuteryje ar telefone. Man įdomu tai, kad Žemaitė – moteris kaip ir aš, leidusi sau girdėti autentišką „aš“ ir atliepti savo poreikius – kurti, mylėti ir laisvai gyventi to meto kontekste, kuriame daugelis apie tai net slapčiausiose fantazijose nesvajojo. Ir šis pasirinkimas yra svarbus šiandien, nes nepaisant deklaruojamos laisvės rinktis – kur gyventi, ką mylėti, būti feministe ar nebūti, priimti savo jausmus nekvestionuojant jų gerumo ar blogumo – tampa vis sudėtingiau. Noriu sukurti spektaklį, kuris pateiktų, ką jaučiu skaitydama ir galvodama apie Žemaitę. Dalinuosi šiuo įkvėpimu, idant ir jūs atsigręžtumėte į save“, – į premjerą kviečia A. Krasauskaitė.
Spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“ ryški, spalvinga persona atsiskleis judesio ir simbolių kalba. Siužetinės linijos smalsumą sužadina ir pikantiškas moters gyvenimas: būdama 65 metų, pamilo 30 metų jaunesnį vyrą, kuris mergino jos anūkę, o galiausiai vedė Žemaitės dukrą. Išlikę Žemaitės laiškai mylimajam liudija apie labai stiprius jausmus, padariusius įtaką jos kūrybai.
Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, persipynę su etno motyvais, o dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos, kurias atliks „Lietuvos“ šokėjų trupė. Pagrindinį Žemaitės vaidmenį pakaitomis atliks Gintarė Vaitiekūnaitė ir Kristina Tarasevičiūtė, dukrą Juzę įkūnys Eiva Dobilaitė ir Vesta Gineitytė, anūkę Elzę – Goda Mikuckytė ir Alina Jazdauskytė pakaitomis. Žemaitės mylimąjį Konstantiną įkūnys Jokūbas Silius ir Danielius Voinovas, sūnų Antaną – Simonas Laukaitis ir Antanas Striganavičius pakaitomis, o Unę Babickaitę – Žemaitės bendramintę, pagalbininkę, to meto aktorę ir režisierę, kartu įsitraukusią į lietuvių kultūrinę veiklą Amerikoje – vaidins Greta Frolovaitė.
Žemaitei įpūs gyvybės
Į daugiabriaunę herojės asmenybę leis įsijausti ir veržlumą pajusti scenografijos kuriama atmosfera – nuo pasirinktos spalvų gamos iki scenoje užkoduotų simbolių reikšmių.
„Dažnai internetinėje erdvėje galime pamatyti į mus žvelgiančius, seniai anapilin iškeliavusius žmonės, kurie pasuka galvą, nusišypso – tai AI (dirbtinio intelekto) atgaivinti vaizdai, žmonių, kurie gyveno prieš šimtmetį. Šis gyvybės „įpūtimas” seniai užfiksuotiems vaizdams ir žmonėms įkvėpė pasirinkti spektaklio spalvinę gamą – „sepia“. Tarsi prieš mūsų akis atgyjančios fotografijos, prisiminimai, kurie buvo sustabdyti jau labai seniai. Ne mažiau svarbūs ir spektaklio elementai, rekvizitai, talpinantys skirtingas prasmes. Pavyzdžiui, stalas – šeimą suburiantis per pusryčius, pietus ir vakarienę. Žemaitei tai buvo ir kūrybinio darbo vieta (nors iš istorijos žinome, kad ji sugebėjo rašyti ir po grūšia, ir tarp bulvių vagų laukuose). Popierius, laiškas, knyga – viską galintys sugerti į save – tiek kūrybą, tiek skausmą, tiek džiaugsmą“, – pasakoja scenografiją ir kostiumus kurianti Giedrė Brazytė.
Viena iš premjeros kompozitorių Silvija Miliūnaitė prisimena, kaip muzikos skambesio paieškos įkvėpė kuo neįprasčiau atskleisti rašytojos unikalumą, virsmus ir emocinius išgyvenimus.
„Muzika šiame spektaklyje – tarsi seka paskui tikrąją Žemaitės asmenybę. Norime, kad klausytojas ne banaliai pažintų rašytoją, o pajustų (ne suprastų!), išties pajustų jos dvasią, jos mąstymo, vertybinę gelmę. Tad muzikinė dalis bus spalvinga, charakteringa, manau, atskleidžianti tikrąją Žemaitę. Turime sodrių spalvų lietuvių kompozitorių puokštę – F. Latėnas, V. Bartulis, N. Sinkevičiūtė, M. Bialobžeskis ir S. Miliūnaitė“, – teigia už muzikinę dalį atsakinga Silvija.
Literatūros tyrinėtojai Žemaitę apibūdina kaip „veiklią, jausmingą, hipsteriškai pasirišusią skarelę, keistuoliškai nepritampančią aplinkoje bei nebijančią radikalių gyvenimo lūžių“ – būtent ji iš klasikų autorių labiausiai atitinka dabarties laikmečio poreikius. Tuometinėje Žemaitės pozicijoje, jos keliamuose klausimuose girdisi feminizmo užuomazgos Lietuvoje – kaip antai, kodėl moterys uždirba mažiau nei vyrai. Paradoksalu, kad Žemaitė susilaukė didelio palaikymo iš jaunų inteligentų Povilo Višinskio, Jono Jablonskio ir kitų, bet artimiausioje aplinkoje to supratimo nebuvo.
Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, pastačiusi daugelį šokio spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.
Scenografė ir kostiumų dailininkė – G. Brazytė, taip pat Auksinio scenos kryžiaus, Padėkos kaukės ir Fortūnos prizo laureatė. Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, skirtingus muzikinės dalies kūrinius apjungs S. Miliūnaitė, režisierės asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjera skirta rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.
„To meto išsišokėlė, unikali savo vidine laisve, drąsa mylėti ir išsiskirti iš kitų. Nustebsite, kokia ji nuostabi, nesustabdoma ir nepriklausoma“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. Jau greitai šokio spektaklis papasakos po oria, išdidžia laikysena ir visada galvą dengiančia skara kunkuliavusias rašytojos aistras bei nepaprastą geismą žinioms, gyvenimui, menui ir vyrams. Sujungiant biografiją ir kūrybos motyvus, bus apmąstoma scenoje iki šiol menkai tepristatyta rašytojos pusė, savyje slepianti daugeliui kūrėjų neįmintas paslaptis, taip griaunant ir nusistovėjusį, šiek tiek nepelnytai vaizduojamą „bobutės“ su skarele ant vieno lito kupiūros įvaizdį.
Po skara – nevaržoma kūryba ir aistra
„Žemaitė visų pirma yra žmogus, kuris ne tik klausėsi savo vidinio balso, bet ir turėjo pakankamai drąsos juo vadovautis. Galima labai daug analizuoti jos biografiją ar žmonių, buvusių šalia jos, kurie galbūt padarė įtaką, bet ši spekuliacija nesvarbu. Visi norintys sužinoti apie Žemaitę nesunkiai tai atliks keliais spustelėjimais kompiuteryje ar telefone. Man įdomu tai, kad Žemaitė – moteris kaip ir aš, leidusi sau girdėti autentišką „aš“ ir atliepti savo poreikius – kurti, mylėti ir laisvai gyventi to meto kontekste, kuriame daugelis apie tai net slapčiausiose fantazijose nesvajojo. Ir šis pasirinkimas yra svarbus šiandien, nes nepaisant deklaruojamos laisvės rinktis – kur gyventi, ką mylėti, būti feministe ar nebūti, priimti savo jausmus nekvestionuojant jų gerumo ar blogumo – tampa vis sudėtingiau. Noriu sukurti spektaklį, kuris pateiktų, ką jaučiu skaitydama ir galvodama apie Žemaitę. Dalinuosi šiuo įkvėpimu, idant ir jūs atsigręžtumėte į save“, – į premjerą kviečia A. Krasauskaitė.
Spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“ ryški, spalvinga persona atsiskleis judesio ir simbolių kalba. Siužetinės linijos smalsumą sužadina ir pikantiškas moters gyvenimas: būdama 65 metų, pamilo 30 metų jaunesnį vyrą, kuris mergino jos anūkę, o galiausiai vedė Žemaitės dukrą. Išlikę Žemaitės laiškai mylimajam liudija apie labai stiprius jausmus, padariusius įtaką jos kūrybai.
Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, persipynę su etno motyvais, o dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos, kurias atliks „Lietuvos“ šokėjų trupė. Pagrindinį Žemaitės vaidmenį pakaitomis atliks Gintarė Vaitiekūnaitė ir Kristina Tarasevičiūtė, dukrą Juzę įkūnys Eiva Dobilaitė ir Vesta Gineitytė, anūkę Elzę – Goda Mikuckytė ir Alina Jazdauskytė pakaitomis. Žemaitės mylimąjį Konstantiną įkūnys Jokūbas Silius ir Danielius Voinovas, sūnų Antaną – Simonas Laukaitis ir Antanas Striganavičius pakaitomis, o Unę Babickaitę – Žemaitės bendramintę, pagalbininkę, to meto aktorę ir režisierę, kartu įsitraukusią į lietuvių kultūrinę veiklą Amerikoje – vaidins Greta Frolovaitė.
Žemaitei įpūs gyvybės
Į daugiabriaunę herojės asmenybę leis įsijausti ir veržlumą pajusti scenografijos kuriama atmosfera – nuo pasirinktos spalvų gamos iki scenoje užkoduotų simbolių reikšmių.
„Dažnai internetinėje erdvėje galime pamatyti į mus žvelgiančius, seniai anapilin iškeliavusius žmonės, kurie pasuka galvą, nusišypso – tai AI (dirbtinio intelekto) atgaivinti vaizdai, žmonių, kurie gyveno prieš šimtmetį. Šis gyvybės „įpūtimas” seniai užfiksuotiems vaizdams ir žmonėms įkvėpė pasirinkti spektaklio spalvinę gamą – „sepia“. Tarsi prieš mūsų akis atgyjančios fotografijos, prisiminimai, kurie buvo sustabdyti jau labai seniai. Ne mažiau svarbūs ir spektaklio elementai, rekvizitai, talpinantys skirtingas prasmes. Pavyzdžiui, stalas – šeimą suburiantis per pusryčius, pietus ir vakarienę. Žemaitei tai buvo ir kūrybinio darbo vieta (nors iš istorijos žinome, kad ji sugebėjo rašyti ir po grūšia, ir tarp bulvių vagų laukuose). Popierius, laiškas, knyga – viską galintys sugerti į save – tiek kūrybą, tiek skausmą, tiek džiaugsmą“, – pasakoja scenografiją ir kostiumus kurianti Giedrė Brazytė.
Viena iš premjeros kompozitorių Silvija Miliūnaitė prisimena, kaip muzikos skambesio paieškos įkvėpė kuo neįprasčiau atskleisti rašytojos unikalumą, virsmus ir emocinius išgyvenimus.
„Muzika šiame spektaklyje – tarsi seka paskui tikrąją Žemaitės asmenybę. Norime, kad klausytojas ne banaliai pažintų rašytoją, o pajustų (ne suprastų!), išties pajustų jos dvasią, jos mąstymo, vertybinę gelmę. Tad muzikinė dalis bus spalvinga, charakteringa, manau, atskleidžianti tikrąją Žemaitę. Turime sodrių spalvų lietuvių kompozitorių puokštę – F. Latėnas, V. Bartulis, N. Sinkevičiūtė, M. Bialobžeskis ir S. Miliūnaitė“, – teigia už muzikinę dalį atsakinga Silvija.
Literatūros tyrinėtojai Žemaitę apibūdina kaip „veiklią, jausmingą, hipsteriškai pasirišusią skarelę, keistuoliškai nepritampančią aplinkoje bei nebijančią radikalių gyvenimo lūžių“ – būtent ji iš klasikų autorių labiausiai atitinka dabarties laikmečio poreikius. Tuometinėje Žemaitės pozicijoje, jos keliamuose klausimuose girdisi feminizmo užuomazgos Lietuvoje – kaip antai, kodėl moterys uždirba mažiau nei vyrai. Paradoksalu, kad Žemaitė susilaukė didelio palaikymo iš jaunų inteligentų Povilo Višinskio, Jono Jablonskio ir kitų, bet artimiausioje aplinkoje to supratimo nebuvo.
Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, pastačiusi daugelį šokio spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.
Scenografė ir kostiumų dailininkė – G. Brazytė, taip pat Auksinio scenos kryžiaus, Padėkos kaukės ir Fortūnos prizo laureatė. Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, skirtingus muzikinės dalies kūrinius apjungs S. Miliūnaitė, režisierės asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjera skirta rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.
Paieška nedavė rezultatų